Kalbos kintamumo ir variantiškumo natūralumas kontakto situacijose : kalbos savybė ar komunikuojančio individo lingvistinės veikos rezultatas

摘要

Straipsnyje analizuojama kalbų tarpusavio įtaka taikant du analitiniuspožiūrius: pirmuoju požiūriu analizuojama pati kalba, antruoju – dėmesys sutelkiamas įkomunikuojančių individų analizę. Nagrinėjama iki kokio lygio tiesioginio kontakto paveiktoskalbos plėtojimas priklauso nuo tam tikros kalbos struktūros ypatybių, ar visgi didesnę įtakądaro pašnekovų asmeninės savybės. Remiantis literatūra, susijusia su iškeltais klausimais,atskleidžiamas individo priežastinis vaidmuo kalbiniame kontekste. Tuo pačiu metu,straipsnyje teigiama, kad neskolintinų kalbos elementų ir struktūrų paieška reikalaujaapibrėžti natūralumo, žymėtumo bei nežymėtumo sąvokas per žmogiškųjų gebėjimųprizmę. Žvelgiant kritiškiau, šis straipsnis pagrindžia teiginį, kad principus, kurie lemiatiesioginio kontakto paveiktus kalbos pokyčius individo komunikacinių gebėjimų požiūriu,galima atskleisti išnagrinėjus daugiakalbių individų asmeninio bei grupės identitetoformavimąsi, labiausiai pasireiškiantį kodų kaitos kontekste, iš dalies kalbos perkėlimo beileksinių ir gramatinių prielaidų raiškos kontekste. Taigi straipsnio autorės manymulingvistinio kintamumo ir variantiškumo ištakos kontakto situacijose pirmiausiai turėtų būtisuvokiamos per socialiai ir kultūriškai apibrėžtų kalbos vartotojų asmeninę įtaką.Apibendrinant, šiuo darbu stengiamasi įrodyti, kad lingvistiniai skoliniai negali būtianalizuojami remiantis universaliais pritaikomumo principais ar absoliutumu. Ši analizėturėtų remtis žmogiško suvokimo principais, gebėjimu įsiminti ir apibendrinti, taip pat irkomunikavimo pastangų ekonomijos principais, susijusiais su individualiais beisociokultūriniais poreikiais, žiniomis ir požiūriais.